Katakombos

Chii nuolankiai linktelėjo.
- Rasime. - pakartojo ir apsidairė.
- Į kurią pusę einam?

- Šį kartą tu vesi.

kalbėjo šypsodamasis

Mergina apsidairė.
- Bet Chii nemoka rasti kelio... Chii pasiklydo. - atrodė, kad ji yra išsigandusi. Išpūtusi akis ji dairėsi aplink. Galiausiai vėl pažvelgė į Dantę.
- Bet kažkur turi būti išėjimas, tiesa? - paklausė Chii. Iš kažkur papūtė stiprus vėjas, degluose deganti ugnis po truputį gęso. Vėjas būtų padėjęs, jeigu nebūtų pūtęs iš visų pusių tiesiai į juos.
- Mes pasiklystii...

vienas deglas užgeso.
- Nesijaudink, rasime kelią.
Tarė su šypsena optimistiškai nor nenutuokė kur eiti

Chii krūptelėjusi pasisuko į užgesusį deglą.
- Nebus šviesos... - sumurmėjo.
- Reikia eiti prie šviesos. - pasakiusi, Chii ėmė eiti tolyn, ranka liesdama sieną. Po kelių akimirkų atsisuko į Dantę.
- Dante... Paskubėti prie šviesos. Tamsa paklaidinti dar labiau. - pasakė, žiūrėdama jo pusėn. Vėjas tik dar labiau sustiprėjo.

Lėtai žengė pirmą žvilgsnį ir pradėjo sekti ją.
- Matai Chi irgi moka rodyti kelią

Chii nežymiai šyptelėjo, tada papurtė galvą.
- Ne-a. Chii moka eiti link šviesos. - pasakė, kai jiems už nugarų užgęso dar keli deglai. Chii pažvelgė atgal, tuomet paspartino žingsnį.

Nei kiek neatsiliko žvalgydamasis.
- Kaip maža megaitė tu labai drasi

- Chii būti maža mergaitė? - pakartojo eidama. Po kiek laiko ji sustojo. Priešais juos buvo aklavietė. Chii apstulbusi atsigręžė į Dantę.
- Chii ir Dante neturėti kur eiti. Chii nenorėti eiti kur nematyti. - pareiškė kelis kartus sumirksėdama kyborgė.

Atsisuko atgal. Degė vienintelis deglas kurį Dante nukabino nuo sienos.
- Mergaitėm pirmenybė..
Gražiai ją praleido su nuolatine šypsena.

Chii šyptelėjusi pažvelgė į Dantę.
- Dante būti labai geras Chii. Chii nežinoti kokia būtybė yra Dante. - pasakė Chii ir ėmė eiti tolyn.

Ėjo iš paskos su šypsena.
- Chi geriau nežinoti..
tyliai sau tarė

Išgirdusi Dantės atsakymą Chii staigiai sustojo ir apsisuko į jį.
- Chii norėti žinoti. - pasakė spoksodama jam į akis.
- Chii nepažinoti dar daug būtybių, anksčiau Chii gyventi su žmogumi. Bet jis daug nebendrauti su Chii. - pareiškė.

- Žinai kas yra demonas?
paklausė kilsteldamas antakį

Chii spoksojo į Dantę.
- Chii girdėti, kad demonas būti negeras. - pasakė, tada kelis kartus sumirksėjo.
- Tai kas būti Dante? - paklausė visiškai nesusiedama jo klausimo.

Išsižiojo kažką sakyti bet susimąastęs nieko nepasakė. išsižiojęs spoksojo į ją.
- Dante yra...
Nutesė galvodamas.
- Pusiau demonas

- Pusiau demonas. - pakartojo Chii.
- Chii galvoti, kad pusiau demonas būti geriau nei žmogus. - pasakė, žiūrėdama į jį.
- O kas Dante būti dar pusiau? - pakreipė galvą.

- Pusiau žmogus.
Plačiau nusišypsojo patenkintas kad ji nebijo ir supranta

Chii šyptelėjo.
- pusiau žmogus, pusiau demonas. Įdomu. - linktelėjo Chii ir greitai apsisukusi ėmė eiti tolyn.
- Einam, reikia rasti išėjimą.

Vėl pradėjo sekti ją nešdamas deglą.
- O tu kas?
Paklausė žiūrėdamas į ausis

Chii nežymiai pasisukdama šyptelėjo.
- Dante nežinoti? Man atrodo Dante galėtų atspėti.

Truputi sprigtelėjo į ausį. Nustebo.
- Kiborgė?

Chii akimirksniu uždėjo rankas ant ausų ir nustebusi pasisuko į Dantę. Greitai linktelėjo.
- Taip, Dante atspėti. - pasakė, tada pasisukusi sustojo. Kelias išsišakojo į dvi puses.
- Kur eiti?

- Šį kartą Chii veda.
Tarė atsiremdamas į siena ir nusišypsodamas

Chii pasisuko į Dante.
- Aną kartą Chii atvedė į kur nėra kelio. - išpūtusi akis pasakė. Tuomet papurtė galvą.
- Chii reikia greitai rasti išėjimą. Chii nenori liesti Dantės. Chii blogai liečia. - pasakė, nors vargu ar buvo įmanoma suprasti Chii mintį.