Katakombos

Chii ėjo katakombomis. Lėtai, pirštais liesdama sieną, tarytum stiklinėmis akimis spoksodama tolyn į menkai apšviestus požemius. Ji nežinojo kur atsidūrė.
- Chii? - tyliai pakartojo savo pamėgtą žodį. Aplinkui nieko nebuvo, todėl Chii tik ėjo tolyn, galiausiai sustojo ir atsigręžė.

- Bū
tarė mat šiai atsisukus jis stovėjo už jos

Chii giliai įkvėpė ir paėjėjo kelis žingsnius nuo Dantes. Sumirksėjusi ji nusišypsojo.
- Dante. - pasakė ir vėl apsidairė.
- Painu. - pareiškė Chii ir prikando lūpą.
- Atrodo, Chii pasiklysti.

- Labai paprasta. Išėjimas yra..
kalbėjo apsisukdamas ir norėdamas parodyti. Pastrigo suvokęs kad neatsimena iš kurio posukio atėjęs

Chii įdėmiai stebėjo Dantę. Žvelgė, kaip jis apsisuka ir pati apėjusi jį, atsistojo priešais.
- Yra? - pakartojo.

- yra viename už tų trijų posukių.
Truputi nusijuokė

Chii pakreipė galvą, greitai linktelėjo ir pačiupusi Dantės ranką ėmė bėgti link posukio. Netrukus sustojo ir atsisuko į jį.
- Kur?

Nuo staigaus bėgimo vos nedribo bet nubėgo paskui ją.
- Aa.. Čia.
parodė visiškai kitą kelią

Chii pakreipė galvą.
- Dantė tikrai žinoti kur yra išėjimas? - paklausė, žiūrėdama į jį.

- Pažystu tunelius kaip penkis pirštus
melavo.
- Beje kuo tu vardu?

Chii kurį laiką žiopsojo į Dantę, tada šyptelėjo.
- Tikrai ten išėjimas? - paklausė, pasukdama galvą kiton pusėn, tada vėl atsisuko į Dantę, nusišypsojo.
- Chii.

- 100%
tarė pasukdamas ir suabejojęs dėl jos vardo tarstelėjo.
- Chi

Chii linksmai linktelėjo. Jam ištarus jos vardą Chii akys sužibo.
- Chii. - pakartojo.
- Tada eime. - pasakė ir ėmė bėgti jo nurodytu keliu. Jie vėl pribėgo du kelius. Į kairę ir į dešinę.
- Kur dabar? - pažvelgė į Dantę.

sustojo.
- pasitelk savo moterišką intuiciją.
tarė šypsodamasis. sunėrė rankas ant krutinės

Chii pakraipė galvą.
- Dantė sakė žinoti. - išpūtė akis, žiūrėdama į jį.

- taip taip Dante žinoti. Aaa.. Tik noriu kad tu atspėtum. Tai žaidimas
plačiau nusišypsojo

Chii pakreipė galvą. Paprasčiausiai nesuprato, kad galima meluoti.
- Chii spėja. - mergina pridėjo pirštą prie lūpų, galvodama.
- Ten? - paklausė, žiūrėdama į Dantę, rodydama kairėn.

- Šaunuolė Chi.
nusišypsojo. ir pradėjo eiti galvodamas kaip ištikro reiks išeiti

Chii išsišiepė, kai ją pagyrė, ėmė greitai eiti paskui Dantę.
- Chii teisingai pasakė?

Grežtelėjo su šypsena eidamas
- Taip
Sustojo prie 4 posukių

Chii patenkinta ėjo paskui, kol sustojo, kai Dante sustojo.
- Kur dabar eiti? - pasidomėjo.

Atsisuko į ją.
- Chi mes pasiklydom

Chii kurį laiką žiūrėjo į Dantę.
- Chii galvojo, kad Dantė žinoti išėjimą. - pasakė, žiūrėdama į jį.
- Chii paklaidino Dantę?

Išsižiojo ir jau norėjo sakyti "taip" bet pamanė kad ši per dau nekaltai atrodo.
- Aa.. Ne.
Šypsojosi.
- Nesijaudink rasime kelią