Katakombos

Chii kurį laiką žiūrėjo į Dante. Po kiek laiko ji atsiduso.
- Tau nepatiks... - sumurmėjo, tačiau po akimirkos pažvelgė jam į akis. Tuo pat metu, Dante sustingo. Nieko negalėjo padaryti, nors viską turėjo justi, matyti bei girdėti.
- Taip reikia... Kad Dante nepasitrauktų. - pasakė Chii, žiūrėdama į jo sustingusias akis. Ji ištraukė savo rankas iš jo rankų ir pakėlusi jas prie sustingusio Dantes prilietė jo žandą. Nors Chii buvo galima liesti bet kurią kūno vietą, norint siurbti energiją, kažkodėl pasirinko jo veidą. Po mažiau nei akimirkos, Chii ėmė siurbti jo energiją. Ji tuo pat metu giliai įkvėpė oro, žiūrėjo į jo stiklines akis, žiūrinčias tiesiai į ją. Jo energija ir jėgos perėjo jai, tačiau Chii greitai atsitraukė. Buvo visiškai pasikrovusi, tačiau bijojo dėl Dantes, tą pačią akimirką, kai ji atsitraukė, Dante atstingo..

Abėjingai įsmeigė akis į kiborgę. Tada šyptelėjo.
- Viena akimirką maniau kad praradau visas jėgas.

Chii šiek tiek išsigandusi žiūrėjo į Dante.
- Vieną akimirką. - pakartojo.
- Dante jaučiasi gerai? - nustebusi paklausė.

- Jei būčiau žmogus turbūt gulėčiau be sąmonės.
Toliau šypsojosi. Prisėdo ant akmens ir ištiesė ranką prašydamas ginklo

Chii nuleido akis.
- Šeimininkas labai pykdavo. - sumurmėjo ir vėl pažvelgusi į Dante susivokusi padavė jam ginklą.
- Dantes nežeidžiau?

Paiemė ginklą ir įsidėjo į dėklą už nugaros. Su šypsena papurtė galvą.
- O kur Chi keliauja?

Kai Dante papurtė galvą, Chii akivaizdžiai pralinksmėjo.
- Chii... Dabar jos vieta kyborgų dimensijoje. Chii pametė šeimininką. - visiškai rimtai pasakė Chii.
- Kitur Chii negali eiti. - papurtė galvą. Tada vėl pažvelgė į Dantes ginklą.
- Dante žeidžia kitus su tuo?

- O ką tu ten viena veiksi?
Nukreipė tėmą nuo jos klausimo neatsakydamas

- Chii girdėjo, kad ten yra kitų, tokių kaip aš. - pasakė ir šyptelėjo.
- Chii niekada nebuvo sutikusi kito kyborgo. - papurtė galvą Chii. Tada vėl dirstelėjo į ginklą. Ji greitai apėjo Dantę ir stovėdama jam už nugaros pirštais perbraukė per ginklą.
- Dante žeidžia kitus su juo? - pakartojo.

Vengdamas atsakymo kiek uždelsė bet atsakė.
- Dante juo gina kitus.
tarė atsisukdamas į ją

Chii nusišypsojo.
- Dante gina kitus. Dante geras. - palinksėjo ji.

- teisingai
atsakė su šypsena jai.

Chii išsišiepė ir apsidairė.
- O kur eis Dante?

- Dante keliaus toliau žud..
Papurtė galvą
- tai yra keliauti
šypsojosi

Chii pakreipė galvą į šoną.
- O kur Dante keliauja?

- Linksmintis.
tarė plačiau nusišypsodamas

Chii smalsiai žiūrėjo į Dante.
- O kaip Dante linksminasi?

- Chii per maža tam žinoti.
suvėlė jos plaukus ir nusijuokė

Chii nustebusi žiūrėjo į jį.
- Chii per maža? - pakartojo.
- Bet Chii nori žinoti. - užprotestavo ji.

- na tu per maža dar tam.
Vėl pakartojo šypsodamasis

Chii papurtė galvą.
- Chii nemaža. Pavyzdžiui, kai šeimininko kompiuteriui 5 ar 6 metai, šeimininkas niekada nesakė, kad jis mažas. - pasakė visiškai rimtai.

- na tu nesi kompiuteris. Tu mergaitė. Turi jausmus.
Tarė šypsodamasis. atsistojęs pasiražė

Chii nusijuokė ir papurtė galvą.
- Chii yra labai panaši į kompiuterį, šeimininkas sakė. - pasakė išsišiepusi.
- Šeimininkas anksčiau prijungdavo mane prie kompiuterio ir liepdavo skaityti jo laiškus. - Chii sukikeno.
- Ir dar stebėdavosi, kodėl tuomet kompiuteris taip greitai išsikraudavo. - Chii vėl nusijuokė, stebėjo, kaip Dante atsistoja.
- Dante keliaus? - pasidomėjo.

- Dante visada keliauja.
Šypsojosi.
- Vis gi. Tu ne kompiuteris. Atsimink

- Visada keliauja? Dante neturi namų? - nustebusi paklausė.
- Chii ne visai kompiuteris. - pritarė.